Auksinės vestuvės. Svečiai ir sutuoktuvininkai sėdi už didelio šventinio stalo. Vyras kaskart švelniai ir mandagiai kreipiasi į žmoną: “Aukseli mano, prašau, paduok duonos... Gulbele mano, prašau, paduok man baltos mišrainės...
Greta sėdintis draugas šnabžda vyrui:
- Ech, kaip aš jums pavydžiu! Jūs jau tiek daug metų kartu ir vis dar į savo žmoną kreipiatės švelniai ir jaudinančiai.
- Supranti... Hm... Aš tik pamiršau, koks jos vardas.
Ateina tėvai pirmą kartą iš vaikų darželio Petriuko pasiimti. žiūri- pirmajame aukšte kabo užrašas:,,GERI VAIKAI''.
-Ar čia mūsų Petriukas?
-Ne, aukščiau.
Kyla į antrą aukštą.Ten parašyta ,, blogi vaikai''.
-Ar čia mūsų Petriukas?
-Ne, aukščiau.
Trečiajame aukšte perskaito: ,,labai blogi vaikai''
-Ar čia mūsų Petriukas?
-Ne, dar akščiau.
Užlipa į palėpę, o ten parašyta ,,PETRIUKAS''.
Vyras sako žmonai:
- Gerai tiems, kurie gyvena autofurgone...
Žmona:
- Ir ką gi tuo tu nori pasakyt?
- Įsivaizduok: grįžta uošvė namo, o namų - nebėra!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą